Psalmynas 18

₂Jis tarė:

„Myliu tave, VIEŠPATIE, mano stiprybe!

₃VIEŠPATS – mano Uola,

mano tvirtovė, mano gelbėtojas!

Mano Dievas – mano Uola, kur randu pastogę,

mano skydas ir mano išganymo jėga, mano pilis!

₄Šaukiausi VIEŠPATIES Šlovingojo,

ir buvau išgelbėtas nuo visų priešų.

₅Mirties virvės mane pančiojo,

pražūties srautai skandino.

₆Šeolo pančiai mane apraizgė,

mirties pinklės mane pasitiko.

₇Savo skausme šaukiausi VIEŠPATIES,

prašiau savo Dievo pagalbos.

Jis išgirdo mano balsą savo šventykloje,

ir mano pagalbos šauksmas pasiekė jo ausis.

₈Tada sujudo ir sudrebėjo žemė,

kalnų pamatai suvirpėjo ir susvirduliavo,

kai jį apėmė pyktis.

₉Dūmai veržėsi jam iš šnervių,

ryjanti ugnis – iš burnos,

o žarijos virto liepsnomis.

₁₀Pravėrė dangų ir nužengė,

o audros debesys buvo jam po kojų.

₁₁Sėdosi ant kerubo ir skrido,

vėjo sparnais skubėjo.

₁₂Tamsos skliautu jis apsiautė save,

vandens telkiniu,

audros debesimis.

₁₃Nuo jo Artumo spindesio prasiveržė pro debesis

kruša ir žarijos.

₁₄VIEŠPATS sugriaudė danguje,

Aukščiausiasis prabilo balsu,

kruša ir žarijomis.

₁₅Paleido savo strėles – žaibus

ir išvaikė juos,

privertęs bėgti.

₁₆Tada pasirodė jūros dugnas

ir pasaulio pamatai atsivėrė,

VIEŠPAČIUI galingai prabilus

savo pykčio viesulu.

₁₇Jis ištiesė ranką iš aukštybių

ir paėmė mane;

jis ištraukė mane iš galingų vandenų.

₁₈Jis išgelbėjo mane nuo stipraus priešo,

nuo tų, kurie manęs nekentė,

nes buvo stipresni už mane.

₁₉Negando dieną jie mane užpuolė,

bet VIEŠPATS buvo mano ramstis.

₂₀Jis išvedė mane iš pavojaus,

išgelbėjo mane, nes yra mane pamėgęs.

₂₁VIEŠPATS atlygino man pagal mano teisumą,

atmokėjo man pagal mano rankų švarumą,

₂₂nes laikiausi VIEŠPATIES kelio

ir nedoru darbu nuo savo Dievo neatsitraukiau,

₂₃nes visi jo įsakai man buvo prieš akis,

ir nuo jo įstatų aš neatsimečiau.

₂₄Buvau doras,

saugojausi kaltės.

₂₅Užtat VIEŠPATS ir atmokėjo man pagal mano teisumą,

pagal mano rankų švarumą jo akyse.

₂₆Su ištikimu tu elgiesi ištikimai,

su doru žmogumi – dorai.

₂₇Su nuoširdžiu tu elgiesi nuoširdžiai,

bet su sukčiumi – gudriai.

₂₈Juk tu išgelbsti nuolankiuosius,

o išdidžiuosius pažemini.

₂₉Juk mano žibintą, VIEŠPATIE, tu uždegei.

VIEŠPATS, mano Dievas, apšviečia mano tamsybes.

₃₀Juk per tave galiu paimti užkardą,

su savo Dievu galiu peršokti mūrą.

₃₁Šio Dievo kelias tobulas,

VIEŠPATIES žodis išgrynintas ugnimi.

Jis skydas visiems, ieškantiems pas jį pastogės.

₃₂Juk kas yra Dievas, jei ne VIEŠPATS?

Kas yra Uola, jei ne mūsų Dievas,

₃₃tas Dievas, kuris apjuosė mane jėga

ir padarė saugų mano kelią?

₃₄Jis davė man kaip stirnos kojas

ir nuvedė į saugias aukštumas.

₃₅Jis taip lavina mano rankas kovai,

kad mano raumenys gali įtempti stipriausią lanką.

₃₆Tu davei man savo apsaugos skydą,

tavo dešinė man padėjo,

tavo pagalba padarė mane didį.

₃₇Tu leidai man išlikti laisvam,

ir mano kojos nepaslydo.

₃₈Vijau priešus ir sudorojau,

negrįžau, kol jie nebuvo sunaikinti.

₃₉Sunaikinau juos – parbloškiau juos taip,

kad jie daugiau nebepakilo – jie krito man po kojų.

₄₀Juk tu apjuosei mane jėga kovai,

privertei priešus prieš mane klupti.

₄₁Tu privertei priešus,

kurie manęs nekenčia, atsukti man nugarą,

ir aš juos sudorojau.

₄₂Jie žvalgėsi, bet nebuvo kam jų gelbėti;

jie šaukėsi VIEŠPATIES, bet jis neatsiliepė.

₄₃Barsčiau juos kaip žemės dulkes vėjyje,

mindžiau juos kaip kelio purvą.

₄₄Tu išgelbėjai mane nuo kivirčo su tauta,

padarei mane tautų galva.

Tauta, kurios nepažinau, tapo mano valdiniais.

₄₅Vos išgirdę apie mane, jie man pakluso;

svetimšaliai gūždamiesi atėjo pas mane.

₄₆Svetimšaliai neteko drąsos

ir drebėdami išėjo iš savo tvirtovių.

₄₇Tegyvuoja VIEŠPATS!

Tebūna pašlovinta mano Uola

ir išaukštintas Dievas, kuris mane išgelbėjo!

₄₈Tas Dievas, kuris suteikė man pergalę

ir pajungė man tautas,

₄₉kuris išgelbėjo mane nuo priešų,

net išaukštino prieš maištininkus

ir apsaugojo nuo nuožmiųjų!

₅₀Todėl, VIEŠPATIE, šlovinsiu tave tautoms,

tavo vardui giesmes giedosiu.

₅₁Tu dovanoji pergales savo karaliui,

rodai ištikimą meilę savo pateptajam

Dovydui ir jo palikuonims per amžius“.